Muziejus Strumicoje buvo įkurtas 1952 m. buvusios žydų mokyklos pastate, pavadintame Nacionaliniu muziejumi. 1963 m. Krašto muziejus persikėlė į Aukštosios žemės ūkio mokyklos pastatą, kur pagal erdvines ir materialines sąlygas buvo eksponuojama keletą metų gyvavusi nuolatinė ekspozicija.
1978 m. Nacionalinis muziejus pervadintas į Kultūros paminklų ir gamtos retenybių apsaugos institutą ir muziejų, kuriame buvo sukurti keli padaliniai: etnologijos, istorijos, meno istorijos, archeologijos, architektūros, konservatorijos skyrius ir fotografijos skyrius.
Po 2000 m. įstaiga buvo pervadinta į Nacionalinį kultūros paminklų apsaugos institutą ir Strumicos muziejų, o tai skatina dinamiškesnę veiklą, apimančią nuolatinį rūpinimąsi kultūros paveldu.
Kultūros paveldo (nematerialiojo ir materialiojo) apsaugos institucijos kompetencijos išplėstos į platesnę geografinę sritį už Strumicos regiono ribų, įskaitant Dojran-Valandovo ir Gevgelijos regionus.
Už savo veiklą, kultūros paveldo apsaugą, išsaugojimą ir pristatymą įstaiga yra gavusi ne vieną pripažinimą ir apdovanojimą, taip pat yra daugelio laikinų parodų organizatorė savo galerijos erdvėje.
Kultūros paveldo, susijusio su mada ir juvelyrika bei medžio apdirbimu, konservavimas ir eksponavimas yra nuolatinio muziejaus darbo ir veiklos dalis. Muziejaus viešosios ekspozicijos zonoje yra keletas ekspozicijų, kuriose pristatoma mados ir juvelyrikos raida tam tikru laikotarpiu, taip pat eksponuojami medžio dirbiniai, jų raida ir pokyčiai. Šie eksponatai suteikia galimybę palyginti šiuolaikinį vystymąsi su tradicijomis ir taip susieti vieną su kitu, kai šie pokyčiai vyko per visa istoriją.
