Marijampolės meno mokykla įvaldo žaliąsias erdves, kurdama tvarias skulptūras iš gamtos medžiagų

Šiais metais minimos 95-osios prancūziško stiliaus parko sukūrimo šalia buvusio Marijampolės mokytojų seminarijos pastato sukūrimo metinės. Šis dendrologinis parkas buvo sukurtas seminarijos direktoriaus Felikso Treigio iniciatyva, kuriai įtakos turėjo tai, kad F. Treigio žmona Aleksandra Olina Treigiene buvo prancūzė, ir ji atvežė daugybę parko augalų iš savo tėvynės. Pastaraisiais metais parkas buvo apleistas, tačiau Marijampolės meno mokyklos, kuri dabar veikia čia, mokytojai ir mokiniai ėmėsi iniciatyvos atgaivinti parką, kad jis vėl taptų patrauklia vieta miestiečiams. Vasarą, mokinių praktikos metu, buvo surengta pirmoji žemės meno skulptūrų „L’e Art de la Terre“ paroda, kurios metu buvo sukurta 12 žemės meno modernių formų ir išraiškos objektų, kuriuos sukūrė 5 dailės mokyklos mokytojai, daugiau nei 60 mokinių, 3 Lietuvos skulptoriai, 2 vietiniai skulptoriai ir daugiau nei 60 Marijampolės profesinio rengimo centro studentų, 3 skulptūrų iš Lithuanian, 2 vietinius skulptūrus, „Marijampole Vet“-daugiau nei 60 floristikos specialybės mokinių. Naudojantis savivaldybės parama buvo siekiama išplėsti šį projektą, ieškoti lėšų, organizatorių, kūrėjų – ir tokiu būdu sukurti papildomą istorinio parko vertę. Plenero darbų metu buvo naudojamos natūralios medžiagos – iš krūmų, medžių šakų, lapų, virvės ir akmenys.

2024 m. spalio-lapkričio mėn. buvo sėkmingai įgyvendintas projektas „Išplėstinė Lietuva- priimti kitą 2024“. Inicijuotas kartu su Goethe institutu Lietuvoje. Marijampolės meno mokykla neseniai tapo meno rezidencija, kurioje dirbo skulptorius Kęstutis Lanauskas, kūrybingas skulptorius, daugelio tarptautinių konkursų laureatas, kuris aktyviai kuria Lietuvoje ir užsienyje, kartu su skulptoriumi Remigijumi Kupčiku, Marijampolės meno mokyklos mokytoju, ir 40 pagrindinių klasių mokinių, sukūrė maždaug trijų metrų aukščio skulptūrą „Pegasas“ ir įvaldė apie 20 kvadratinių metrų parko ploto.  Įspūdingo dydžio meno skulptūra rado savo vietą parke, kuriame yra daugiau skulptūrų, sukurtų šios vasaros plenero „L’e Art de la Terre“ metu.

Šio menininko dėka, meno mokyklos mokytojai ir mokiniai suprato žemės meno konstravimo subtilybes, sukurdami tvarią skulptūrą, jie suprato, kaip sujungti medžiagas, šiuo atveju šakas, kaip jas pritvirtinti, užpildyti tūrį, atrasti įvairias technikas, tekstūras, taip sukurdami meną iš paprastų, nereikalingų medžių šakų. Anot menininko, svarbiausia idėja, išanalizavus lenkimų ir linijų reljefus, yra juos jautriai ir tinkamai pridėti. Žemės meno tvarumo principai kalba apie mažiausiai įmanomą žmogaus intervenciją gamtoje. Žemės meno esmė yra išryškinti gamtos grožį, ją jautriai papildyti, užpildyti, sukurti objektus, linijas, kurios papildo reljefą.

Siekiant puoselėti Marijampolo miesto tapatybę per unikalią istorinę parko praeitį ir Marijampolės mokytojų seminarijos pastatų kompleksą, buvo surengtas susitikimas su miesto antropologe dr. Ekaterina Lavrinec. Ji pasidalino įžvalgomis apie tai, kaip sukūrus naujus maršrutus galima atverti miesto erdves, pakeisti santykius ir suteikti kitokią patirtį, ji išanalizavo miesto patirtį per turizmo prizmę.

„Daugelyje Lietuvos mokyklų yra puikių žaliųjų erdvių su galingais medžiais ir nuostabiomis alėjomis. Marijampolės meno mokykla turi fantastišką istorinį parką kaimynystėje (istoriškai tai buvo vienas kompleksas), kur jie organizuoja žemės meno plenerus su mokiniais. Gamtos skulptūrų dėka buvo palaipsniui formuojami takai, kad būtų galima jais keliauti, stebėti medžių vegetaciją, atkreipti dėmesį į reljefą.

Anot antropologės, šiam istoriniam parkui pasisekė su kaimynais, nes meno mokykla rodo puikų pavyzdį, kad parkai netoli švietimo įstaigų gali tapti kūrybinėmis laboratorijomis. Pirmasis žingsnis, susijęs su mokinių ir mokytojų sukurtomis Žemės meno skulptūromis, kuriomis papuoštas parkas, yra kruopštaus, gamtai palankaus maršruto per parką kūrimas ir plėtra, kad būtų galima pamatyti Žemės meno skulptūras.