Turinys
1. Paveldo įprasminimas per ekologišką tapybą
Įvadas:
Menininkas, tapytojas Vaclovas Vekerotas savo kūryboje dažnai naudoja ekologines medžiagas, siekdamas spalvų natūralumo ir paveikslų faktūros. Pavyzdžiui, tapydamas didelius darbus baltam biuro interjerui, menininkas mėgsta naudoti žvyrą, kuris tokiam darbui suteikia struktūrinės tekstūros. Pagrindinės jo darbų temos – gamtos peizažai, jūra, seni laivai, seni mediniai namai kaime ar miestelyje, bažnyčios, lietuviškas paveldas. Jo paveiksle „Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia“ užfiksuota Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta XIX amžiaus viduryje, išgyvenusi įvairius savo gyvavimo laikotarpius. Tai buvo ir bažnyčia, ir mokykla, sovietmečiu paversta grūdų sandėliu ir baseinu, kuriame vaikai buvo mokomi plaukti. Dabar, Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, ji vėl atlieka savo funkciją – tarnauja tikinčiųjų poreikiams.
1.1 Medžiagos ir atlikimas:
Tapydamas menininkas dažnai pasitelkia ne tik ekologiškus dažus, bet ir įvairią ekologišką medžiagą. Šiam darbui „Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčios“ dailininkas panaudojo ne lininę drobę, o jau vieną gyvenimą nugyvenusią tapybos lentą. Darbams naudotos gamtoje randamos medžiagos – žvyras, gruntas, smėlis, akmenukai. Šiam darbui taip pat buvo naudojami natūralūs kaulų klijai ir organiniai akriliniai dažai. Beje, menininkas dažnai naudoja ne tik teptuką, bet ir piešia pirštais.
Lenta švariai nuplaunama. Naudojant natūralius klijus ir žvyrą buvo paruošta masė, kurios pagalba formuojama ir modeliuojama nupiešto objekto forma, konstruojama konstrukcija, taip suformuojant bareljefinį paveikslą. Norėdamas išgauti kuo natūralesnes spalvas, menininkas akrilinius dažus maišo su žeme, smėliu, žvyru, o vėliau piešia ant jau struktūrizuoto galimybių. Paveikslas tampa ne tik tekstūrinis, bet ir bareljefinis.
1.2 Atliekų mažinimas, tvarumas:
Dailininkas sąmoningai pasirinko ne lininę drobę, kuri dažniausiai naudojama tapyboje, o lentą. Paveikslui panaudota lenta jau ne kartą naudota, keletą metų maišoma su dažais, padėjo kuriant kitus paveikslus. Gamtoje randama papildomų medžiagų, jos naudojamos protingai, nedarant jokios žalos gamtai. Toks darbas puikiai atliepia gamtos sąlygas ir gali būti eksponuojamas gamtoje. Paveikslas neteršia gamtos. Kai jos gyvenimas baigsis, jis grįš į gamtą, mediena supūs, kaulai, žvyras, kitos medžiagos grįš į žemę.
Privalumai:
Evangelikų liuteronų bažnyčia – miesto istorijos paveldas. Menininkai mėgsta plenerus, kurių metu gamtoje piešia ir piešia kultūros ir istorijos paveldo objektus. Todėl tokiuose darbuose tarsi prašoma panaudoti kuo daugiau ekologiškų medžiagų. Dailininkas V. Vekerotas tokios tapybos technikos moko savo mokinius ir kolegas. Mokiniams reikia paaiškinti apie aplinkos apsaugą, ekologiškas medžiagas, gamtos ciklą ir žiedinę ekonomiką. Plenere jis mielai dalijasi savo technika su kolegomis profesionaliais menininkais. Taip pat menininkas kartu su mokiniais kuria asambliažus, koliažus, skatinančius panaudoti ne tik žemės medžiagas, bet ir išlikusius daiktus ar jų liekanas – sagas, odą, sagtis ir kt. Būsimieji menininkai dar studijuodami supranta gamtos tausojimo svarbą, atliekų mažinimą, jiems pažįstamos tvarumo ir žiedinės ekonomikos sąvokos, tad tikėtina, kad ateities kartos menininkai tausos Žemę.
