Aplinkos krizė, vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių, tapo pagrindine menininkų visame pasaulyje tema, kurie savo meną naudoja kaip įrankį, leidžiantį didinti sąmoningumą ir pokyčius. Kadangi pandemija paveikė visuomenę ir ekonomiką, tvarumas mene tapo svarbia kūrybiškumo šaka, kuria siekiama apsaugoti aplinką.
Aplinkos menas atsirado septintajame dešimtmetyje, kai menininkai, tokie kaip Nilsas Udo ir Piotras Kovalskis, paruošė kelią naujoms išraiškos formoms, orientuotoms į gamtą ir žmonių bei aplinkos santykius. Šis menas apima tokius judėjimus kaip ekologinis menas, žemės menas ir tvarus menas, siekiant skatinti aplinkos supratimą ir gamtos pasaulio atkūrimą.
Menininkai, tokie kaip Andy Goldsworthy, kuria kūrinius, kurie integruoja gamtą, naudodamiesi iniciatyvomis, tokiomis kaip natūralių medžiagų naudojimas ir laikini darbai natūraliose erdvėse. Kiti, pavyzdžiui, Olafuras Eliassonas, naudojasi savo darbais, kad pabrėžtų klimato pokyčius, kaip matyti jo instaliacijoje „Ice Watch“, kur jis naudojo ledo gabalus, kad padidintų supratimą apie globalų atšilimą.
Tvarumas mene reiškia pusiausvyrą tarp prekių gamybos ir gamtos išteklių priežiūros, užtikrinant, kad ekosistemų ištekliai būtų atnaujinami tuo pačiu ar greitesniu greičiu, nei jie naudojami. Vykdydamas šią filosofiją, menas tampa visuomenės sąmoningumo ir elgesio keitimo
Daugelis menininkų, tokių kaip Kostas Tsolkis ir Danae Stratou Graikijoje, į savo darbus įtraukė aplinkos dimensiją, siūlydami kūrybingą mūsų santykio su gamta atspindį. Danae Stratou su savo kūriniu „Desert Breath“ sukuria kūrinius, jungiančius žemę su menine išraiška, o menininkai, tokie kaip Kostas Varotsos ir Marios Spiliopoulos, tyrinėja žmogaus ir gamtos santykius per šiuolaikinį meną.
Tvarumas yra ne tik meno kūrimo keitimas, bet ir naujos mąstysenos formavimas apie mūsų gyvenimo būdą. Šiame kontekste parodos ir konferencijos, tokios kaip „Onassis“ fondo tvarumo simpoziumas, yra platforma, leidžianti sustiprinti dialogą ir tobulinti veiksmus su aplinkos sąmone.
Menas dabar tapo neatsiejama aplinkos pokyčių dalimi, kai menininkai veikė kaip sąmoningumo agentai ir varomoji jėga tvaresnei ir atsakingesnei visuomenei. Meno ateitis yra ne tik kūrybinga, bet ir tiesiogiai susijusi su poreikiu apsaugoti ir atkurti aplinką.
Organizacijos, skatinančios meno tvarumą: Meno švietimo ir tvarumo centras (CAES), Meno tyrinėjimas ir plėtra, „Ecoartspace“, Žaliasis muziejus, Cultura21: Tarptautinis tvarumo, meno ir ekologijos kultūrų tinklas Sociologija: 2007 m. ESA menų ir ekologijos centras, tvarumas ir šiuolaikinis menas.
