Aplinkos kriz\u0117, vienas did\u017eiausi\u0173 m\u016bs\u0173 laik\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, tapo pagrindine meninink\u0173 visame pasaulyje tema, kurie savo men\u0105 naudoja kaip \u012frank\u012f, leid\u017eiant\u012f didinti s\u0105moningum\u0105 ir poky\u010dius. Kadangi pandemija paveik\u0117 visuomen\u0119 ir ekonomik\u0105, tvarumas mene tapo svarbia k\u016brybi\u0161kumo \u0161aka, kuria siekiama apsaugoti aplink\u0105.<\/p>\n
Aplinkos menas atsirado septintajame de\u0161imtmetyje, kai menininkai, tokie kaip Nilsas Udo ir Piotras Kovalskis, paruo\u0161\u0117 keli\u0105 naujoms i\u0161rai\u0161kos formoms, orientuotoms \u012f gamt\u0105 ir \u017emoni\u0173 bei aplinkos santykius. \u0160is menas apima tokius jud\u0117jimus kaip ekologinis menas, \u017eem\u0117s menas ir tvarus menas, siekiant skatinti aplinkos supratim\u0105 ir gamtos pasaulio atk\u016brim\u0105.<\/p>\n
Menininkai, tokie kaip Andy Goldsworthy, kuria k\u016brinius, kurie integruoja gamt\u0105, naudodamiesi iniciatyvomis, tokiomis kaip nat\u016brali\u0173 med\u017eiag\u0173 naudojimas ir laikini darbai nat\u016braliose erdv\u0117se. Kiti, pavyzd\u017eiui, Olafuras Eliassonas, naudojasi savo darbais, kad pabr\u0117\u017et\u0173 klimato poky\u010dius, kaip matyti jo instaliacijoje \u201eIce Watch\u201c, kur jis naudojo ledo gabalus, kad padidint\u0173 supratim\u0105 apie global\u0173 at\u0161ilim\u0105.<\/p>\n
Tvarumas mene rei\u0161kia pusiausvyr\u0105 tarp preki\u0173 gamybos ir gamtos i\u0161tekli\u0173 prie\u017ei\u016bros, u\u017etikrinant, kad ekosistem\u0173 i\u0161tekliai b\u016bt\u0173 atnaujinami tuo pa\u010diu ar greitesniu grei\u010diu, nei jie naudojami. Vykdydamas \u0161i\u0105 filosofij\u0105, menas tampa visuomen\u0117s s\u0105moningumo ir elgesio keitimo<\/p>\n
Daugelis meninink\u0173, toki\u0173 kaip Kostas Tsolkis ir Danae Stratou Graikijoje, \u012f savo darbus \u012ftrauk\u0117 aplinkos dimensij\u0105, si\u016blydami k\u016brybing\u0105 m\u016bs\u0173 santykio su gamta atspind\u012f. Danae Stratou su savo k\u016briniu \u201eDesert Breath\u201c sukuria k\u016brinius, jungian\u010dius \u017eem\u0119 su menine i\u0161rai\u0161ka, o menininkai, tokie kaip Kostas Varotsos ir Marios Spiliopoulos, tyrin\u0117ja \u017emogaus ir gamtos santykius per \u0161iuolaikin\u012f men\u0105.<\/p>\n
Tvarumas yra ne tik meno k\u016brimo keitimas, bet ir naujos m\u0105stysenos formavimas apie m\u016bs\u0173 gyvenimo b\u016bd\u0105. \u0160iame kontekste parodos ir konferencijos, tokios kaip \u201eOnassis\u201c fondo tvarumo simpoziumas, yra platforma, leid\u017eianti sustiprinti dialog\u0105 ir tobulinti veiksmus su aplinkos s\u0105mone.<\/p>\n
Menas dabar tapo neatsiejama aplinkos poky\u010di\u0173 dalimi, kai menininkai veik\u0117 kaip s\u0105moningumo agentai ir varomoji j\u0117ga tvaresnei ir atsakingesnei visuomenei. Meno ateitis yra ne tik k\u016brybinga, bet ir tiesiogiai susijusi su poreikiu apsaugoti ir atkurti aplink\u0105.<\/p>\n
Organizacijos, skatinan\u010dios meno tvarum\u0105: Meno \u0161vietimo ir tvarumo centras (CAES), Meno tyrin\u0117jimas ir pl\u0117tra, \u201eEcoartspace\u201c, \u017daliasis muziejus, Cultura21: Tarptautinis tvarumo, meno ir ekologijos kult\u016br\u0173 tinklas Sociologija: 2007 m. ESA men\u0173 ir ekologijos centras, tvarumas ir \u0161iuolaikinis menas.\u00a0<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Aplinkos kriz\u0117, vienas did\u017eiausi\u0173 m\u016bs\u0173 laik\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, tapo pagrindine meninink\u0173 visame pasaulyje tema, kurie savo men\u0105 naudoja kaip \u012frank\u012f, leid\u017eiant\u012f didinti s\u0105moningum\u0105 ir poky\u010dius. Kadangi pandemija paveik\u0117 visuomen\u0119 ir ekonomik\u0105, tvarumas mene tapo svarbia k\u016brybi\u0161kumo \u0161aka, kuria siekiama apsaugoti aplink\u0105. Aplinkos menas atsirado septintajame de\u0161imtmetyje, kai menininkai, tokie kaip Nilsas Udo ir Piotras Kovalskis, paruo\u0161\u0117 […]<\/p>\n","protected":false},"author":8,"featured_media":4403,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[27],"tags":[],"class_list":["post-4496","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/interaction-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4496","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/interaction-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/interaction-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/interaction-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/8"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/interaction-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4496"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/interaction-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4496\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/interaction-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4403"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/interaction-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4496"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/interaction-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4496"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/interaction-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4496"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}