Interviu buvo organizuotas 5 šalyse (Š. Makedonijoje, Graikijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Kipre). Visi partneriai užtikrino labai aukštą esminį diskusijų ir analizių lygį dėl puikios ekspertų ir dalyvių, atstovaujančių svarbiausias meninės gamybos grandinės grandis ir institucijas iš kultūrinės aplinkos bei tikslinių grupių atstovų, atrankos. Bendras įgūdžių ir kompetencijų rinkinys tapo būtinas meno profesionalams, kad jie galėtų veiksmingai įgyvendinti naujus ekologinio verslumo modelius ir skatinti naujoves. Tai apima ir kietuosius, ir minkštuosius įgūdžius, kurių kiekvienas atlieka lemiamą vaidmenį sprendžiant kūrybinės industrijos sudėtingumą. Visi klausimai, susiję su meno profesionalais, kūrybinių industrijų verslininkais ir meno dirbtuvių, ateljė, meno institutų, scenos meno erdvių, oranžerijų ir galerijų administratoriais/vadovais, buvo kruopščiai ir nuodugniai išanalizuoti:

1. 1. Kūrybiškumas ir inovacijos
   2. Verslumo mąstymas
   3. Tvarumo suvokimas
   4. Prisitaikymas ir lankstumas
   5. Bendravimo įgūdžiai
   6. Techniniai įgūdžiai
   7. Projektų valdymas
   8. Tinklų kūrimas ir santykių kūrimas
   9. Kultūrinė kompetencija
   10. Atsparumas ir atkaklumas
   11. Kritinis mąstymas
   12. Lyderystės įgūdžiai
   13. Etinis sąmoningumas
   14. Finansų valdymas
   15. Skaitmeninis raštingumas
   16. Aplinkos sąmonė

Visi partneriai parengė nacionalines ataskaitas, kuriose apibūdino svarbiausius pasiekimus. Iš pranešimų matyti, kad atrinkti ekspertai ir partnerių atstovai diskusijas vedė itin profesionaliai ir efektyviai, atkreipdami dėmesį į visas smulkmenas ir svarbius klausimus, o susitikimų dalyviai dalijosi didžiulėmis žiniomis ir didele patirtimi.

Visa tai leido suformuluoti konkrečias, gerai apgalvotas ir pagrįstas išvadas bei rekomendacijas dėl kompetencijų katalogo, kurį reikia stiprinti, siekiant efektyviai transformuoti verslininkus – kūrybinio sektoriaus menininkus į pradininkus.

Pateiktų ataskaitų analizė leidžia daryti išvadą, kad vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduria meno profesionalai ir verslininkai kūrybinėje industrijoje, yra ekonominis nestabilumas. Svyruojantis meno rinkos pobūdis ir nenuspėjami vartotojų pageidavimai dažnai sukelia finansinį netikrumą menininkams ir kūrybinėms įmonėms. Užtikrinti tvarius pajamų srautus tampa nelengva užduotimi, ypač kylantiems menininkams ir mažoms įmonėms, kurios turi nuolat derinti savo meninius užsiėmimus su būtinybe užsidirbti pragyvenimui.

Be to, skaitmeninių technologijų atsiradimas sukėlė didelių meno kūrimo, platinimo ir vartojimo sutrikimų. Nors skaitmeninės platformos suteikia menininkams precedento neturinčias galimybes pabrėžti savo darbus pasaulinei auditorijai, jos taip pat kelia iššūkių, susijusių su autorių teisių apsauga, pajamų generavimu ir meninės raiškos vientisumu. Norint naršyti skaitmeniniame kraštovaizdyje, meno profesionalai ir verslininkai turi nuolat prisitaikyti prie naujų įrankių, platformų ir dalyvavimo būdų, o tai dažnai lemia staigią mokymosi kreivę ir technologinį nerimą.

Be ekonominių ir technologinių iššūkių, meno profesionalai ir verslininkai taip pat grumiasi su visuomenės suvokimu ir kultūriniu šališkumu. Nepaisant vidinės meno vertės praturtinant gyvenimą ir skatinant kultūrinį dialogą, menininkai dažnai susiduria su stigma ir skepticizmu dėl galimybės siekti karjeros meno srityje. Visiškai paplitusi „badaujančio menininko“ sąvoka išlieka ir kenkia profesiniam meninių pastangų teisėtumui ir finansiniam gyvybingumui. Norint išsivaduoti iš šių stereotipų ir pasisakyti už meno pripažinimą teisėta profesija, reikia ištvermės, užsispyrimo ir nenumaldomo atsidavimo savo amatui.

Be to, meno profesionalų ir verslininkų meninės meistriškumo siekimas dažnai kainuoja asmeniškai. Kūrybinis procesas iš prigimties yra introspektyvus ir reikalaujantis daug emocinių pastangų, todėl menininkai turi susidurti su savo slapčiausiomis mintimis, baimėmis ir pažeidžiamumu. Saviraiškos spaudimo subalansavimas su komercinės sėkmės reikalavimais gali sukelti perdegimą, nepasitikėjimą savimi ir psichinės sveikatos iššūkius. Institucinių paramos sistemų ir įperkamos sveikatos priežiūros nebuvimas dar labiau apsunkina šias problemas, todėl daugelis menininkų jaučiasi izoliuoti ir nepalaikomi.

Nepaisant šių iššūkių, meno profesionalai ir verslininkai ir toliau ištveria, vedami aistros kūrybiškumui, atsparumo sunkumams ir nepajudinamo tikėjimo meno transformuojančia galia. Visuomenei tobulėjant ir plečiantis kūrybiškumo riboms, būtina atpažinti ir spręsti šiuos iššūkius, kuriant aplinką, kurioje meno profesionalai ir verslininkai galėtų klestėti, kurti naujoves ir įkvėpti ateičiai.

Kūrybinė meno industrija stovi kryžkelėje ir susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais ir didžiulėmis naujovių bei tvarumo galimybėmis. Siekiant skatinti naujoviškesnį ir tvaresnį modelį, reikia remti ir keisti keletą pagrindinių pramonės sričių.

Pirma, reikia daugiau investuoti į švietimo ir mokymo programas, kurios suteiktų menininkams ir kūrybingiems specialistams įgūdžių ir žinių, reikalingų klestėti sparčiai besikeičiančiame kraštovaizdyje. Tai apima ne tik techninius meno kūrimo įgūdžius, bet ir verslumo, skaitmeninio raštingumo ir tvarumo praktikos mokymą. Suteikdami menininkams įrankius ir išteklius naršyti šiuolaikiniame meno pasaulyje, galime išugdyti naują kūrybingų lyderių kartą, galinčią skatinti naujoves ir tvarumą.

Antra, reikia sutelkti pastangas įvairinti ir demokratizuoti kūrybinės meno pramonės galimybes. Istoriškai pramonei buvo būdingas elitizmas ir išskirtinumas, o prieiga prie išteklių ir platformų dažnai ribojama privilegijuotiems asmenims. Panaikindami kliūtis patekti į rinką ir skatindami įtraukties, galime pasinaudoti daugybe skirtingų perspektyvų ir talentų, kurie paskatins naujoves ir kūrybiškumą.

Trečia, kūrybinėje meno pramonėje reikia pereiti prie tvaresnių praktikų ir verslo modelių. Tai apima atliekų ir anglies išmetimo mažinimą meno gamyboje, ekologiškų medžiagų ir metodų taikymą ir etiškos darbo praktikos propagavimą visoje tiekimo grandinėje. Laikydama tvarumą kaip pagrindinę vertybę, pramonė gali ne tik sumažinti savo poveikį aplinkai, bet ir patraukti augančią vartotojų bazę, kuri teikia pirmenybę etiškiems ir ekologiškiems produktams ir paslaugoms.

Ketvirta, kūrybinės meno industrijos ir kitų sektorių, pvz., technologijų, mokslo ir tvarumo, bendradarbiavimas ir kryžminis apdulkinimas turi būti didesnis. Puoselėdami tarpdisciplinines partnerystes ir įsisavindami naujovių kultūrą, galime panaudoti kūrybiškumo galią, kad įveiktume kai kuriuos iš aktualiausių iššūkių, su kuriais šiandien susiduria visuomenė – nuo klimato kaitos iki socialinės nelygybės.

Kurdami novatoriškesnį ir tvaresnį šiuolaikinio meno ir kūrybinių industrijų modelį, pokyčius turime priimti kaip augimo ir transformacijos galimybę. Tam reikia pasirengimo mesti iššūkį tradicinėms normoms ir konvencijoms, eksperimentuoti su naujomis idėjomis ir požiūriais ir priimti nesėkmę kaip būtiną žingsnį kelyje į sėkmę. Remdami ir keisdami pagrindines pramonės sritis, galime sukurti ateitį, kurioje klesti kūrybiškumas, kur menininkai gali daryti reikšmingą poveikį ir kur menai atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant tvaresnį ir teisingesnį pasaulį.

Organizacija (kuri taip pat apima komunikacijos klausimus) kūrybinėje grandinėje ir technologinė meno gamybos / platinimo pusė yra svarbios. Šių dviejų sričių ryšys būtų labai svarbus norint iš tikrųjų išnaudoti visus pokyčius, atsirandančius dėl naujų menininkų tendencijų. Jų sąveika taip pat galėtų būti naudinga kovojant su klimato kaita.

Reikalingas kompetencijas galima suskirstyti į kietąsias ir minkštąsias.

Kietieji įgūdžiai:

1. Reklamavimo ir rinkodaros įgūdžiai: meno profesionalai ir verslininkai turi suprasti reklamos ir rinkodaros principus, kad galėtų efektyviai reklamuoti savo darbą ir pasiekti platesnę auditoriją. Tai apima žinias apie prekės ženklą, rinkos tyrimus ir skaitmeninės rinkodaros strategijas.
2. Dizaino įgūdžiai: norint sukurti vizualiai patrauklius ir konceptualiai stiprius meno kūrinius ar produktus, būtina įvaldyti dizaino principus ir technologijas. Nesvarbu, ar dirba tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, ar skaitmeninėse platformose, meno profesionalai turi gerai išmanyti kompoziciją, spalvų teoriją ir tipografiją.
3. Medžiagos vertinimas: gebėjimas įvertinti medžiagų, naudojamų meninėje gamyboje, kokybę ir saugą yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi sveikatos ir saugos standartų.
4. Ekologijos žinios: šiandieninėje aplinką tausojančioje visuomenėje meno profesionalai ir verslininkai turi gerai išmanyti ekologinius principus ir tvarią praktiką. Tai apima žinias apie ekologiškas medžiagas, atliekų mažinimo strategijas ir anglies pėdsako mažinimą.
5. Projektų valdymo įgūdžiai: meno projektus dažnai reikia kruopščiai planuoti, organizuoti ir vykdyti, kad būtų laikomasi terminų ir biudžeto. Stiprūs projektų valdymo įgūdžiai, įskaitant laiko valdymą, biudžeto sudarymą ir išteklių paskirstymą, yra būtini sėkmingam kūrybinės industrijos veiksniui.
6. Finansų valdymas: biudžeto sudarymo, finansinio planavimo ir pajamų gavimo strategijų supratimas, siekiant išlaikyti menines iniciatyvas ir užtikrinti finansinį gyvybingumą.
7. Techniniai įgūdžiai: meninių technikų ir priemonių, įskaitant tapybą, skulptūrą, skaitmeninį meną, fotografiją ir daugialypės terpės instaliacijas, įvaldymas.
8. Verslumo įgūdžiai: šie įgūdžiai taip pat labai svarbūs kūrybinės pramonės profesionalams, nes jie naršo verslo meno srityje. Tai apima strateginio planavimo, rinkos tyrimų, finansų valdymo ir tinklų kūrimo įgūdžius. Verslūs menininkai turi suprasti rinkos tendencijas, nustatyti galimybes užsidirbti pinigų ir kurti tvarius verslo modelius, kurie remtų jų kūrybines pastangas.

Minkštieji įgūdžiai:

1. Nepriklausomybė: nors kūrybiškumas dažnai klesti vienkiemyje, meno profesionalai taip pat turi gebėti dirbti savarankiškai, imtis iniciatyvos ir valdyti savo projektus. Tam reikia savidisciplinos, savimotyvacijos ir gebėjimo išlikti susikaupusiam blaškantis.
2. Komandinio darbo įgūdžiai: Bendradarbiavimas yra neatsiejama kūrybinio proceso dalis, o meno profesionalai turi gebėti efektyviai bendradarbiauti su kitais menininkais, dizaineriais, klientais ir suinteresuotosiomis šalimis. Tai apima bendravimo įgūdžius, empatiją ir gebėjimą eiti į kompromisus bei derėtis.
3. Bendravimas su vietos bendruomenėmis: menas gali skatinti ryšius ir nutiesti tiltus vietos bendruomenėse. Meno profesionalai ir verslininkai turėtų aktyviai bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis per viešas meno instaliacijas, bendruomenės seminarus ar kultūrinius renginius, kad skatintų socialinę sanglaudą ir kultūrinius mainus.
4. Lankstumas: meno pasaulis nuolat vystosi, o meno profesionalai turi būti prisitaikantys ir atviri pokyčiams. Lankstumas yra būtinas norint orientuotis kintančiose tendencijose, priimti naujas technologijas ir pasinaudoti netikėtomis galimybėmis, kurios gali atsirasti.
5. Kritinis mąstymas: meno profesionalai turi turėti stiprių kritinio mąstymo įgūdžių, kad galėtų kritiškai vertinti savo darbą ir analizuoti kitų darbus. Tai apima gebėjimą nustatyti stipriąsias ir silpnąsias puses, atpažinti šališkumą ir užsiimti konstruktyvia savirefleksija bei kritika.
6. Talentas: įgimti meniniai gebėjimai ir kūrybiniai gabumai, kurie yra meninės raiškos ir naujovių pagrindas.
7. Atsparumas: gebėjimas ištverti susidūrus su iššūkiais, nesėkmėmis ir atstūmimu, išlaikant optimizmą ir ryžtą siekiant meno meistriškumo.
8. Kultūrinė kompetencija: įvairių kultūrinių perspektyvų, tradicijų ir istorijų supratimas ir pagarba kultūriniam jautrumui

Šiandieniniame sparčiai besikeičiančiame kraštovaizdyje ribos tarp sunkiųjų ir minkštųjų įgūdžių tampa vis labiau neryškios. Technologijų pažanga keičia meninę praktiką, todėl menininkai turi nuolat atnaujinti savo technines kompetencijas, kad išliktų aktualūs. Be to, bendradarbiavimo ir tarpdalykinių projektų augimas reikalauja stiprių bendravimo ir komandinio darbo įgūdžių, kad būtų galima veiksmingai bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais.

Apibendrinant galima pasakyti, kad meno profesionalams ir kūrybinių industrijų verslininkams reikalingos kompetencijos atlieka unikalų ir vienas kitą papildantį vaidmenį siekiant sėkmės ir naujovių šioje srityje. Puoselėdami techninių įgūdžių, meninių naujovių, verslumo sumanumo ir tarpasmeninių įgūdžių pusiausvyrą, šių pramonės šakų asmenys gali įveikti iššūkius, pasinaudoti galimybėmis ir daryti reikšmingą poveikį meno ir kūrybos pasaulyje. Kraštovaizdžiui toliau besivystant, gebėjimas prisitaikyti ir klestėti bus būtinas tiems, kurie siekia sėkmingos kūrybinės karjeros karjeros.

Meno profesionalai, siekiantys sukurti ekologinio verslumo modelius ir inovacijas kūrybinėje industrijoje, turi turėti įvairių įgūdžių, apimančių ir sunkius, ir minkštuosius įgūdžius. Šis kompetencijų profilis yra gairės asmenims, siekiantiems tobulėti šioje srityje, ir sudaro pagrindą nuolatiniam mokymuisi ir tobulėjimui. Tobulindami šiuos įgūdžius ir kompetencijas, meno profesionalai ir stažuotojai gali tapti teigiamų pokyčių kūrybinėje industrijoje katalizatoriais, skatinantys naujoves ir tvarią praktiką, dirbdami projekte INTERACTION ir už jo ribų.

Kitame žingsnyje naudosime aukščiau aprašytas išvadas kurdami edukacinę verslumo drobę.